šuniaburnis

šuniabur̃nis, -ė smob. (2) KŽ, Ds, šuniabùrnis (1) 1. žr. 1 šunburnis 2: Neverk, mergele, neliūdėk, sudabosi, ką tie šuniabùrniai in tavę sako! Prng. 2. NdŽ žr. 1 šunburnis 3: Taigi, neiškentę vargo, sukilo kareiviai, o tie šuniaburniai juos purvais, mėšlu tepa!.. rš. 3. KŽ, LVIII1121, Ds žr. 1 šunburnis 4: Šuniaburniai buvę tai abuoji žmones, kurių akys buvę kaip viksva prapjautos TŽI128(Gmž).